Ar Prisimeni Tu Mus
Marijonas Mikutavicius
GENRE Ar prisimeni tu mus kai su saule grįžom
Su lietum išėjom į namus
Tada mes nė vienas neskubėjom
Ėėjom gatvėmis mes didelėm, pakeltom galvom
Ar tu prisimeni mus mėnesienoje tylius kaip sraigės?
Tu sakei, kol mes nejudam nieks nesibaigia, ėėėjo
Tavo veidą tebematau akim užmerktom
Kad ir kur dabar esi, aš tau dėkingas
Kad ir ką dabar veiki, buvau laimingas
Kad ir ką sugadinau aš atsiprašau, aš atsiprašau
Ir mūsų dideli norai. Prasigertum jei kiekvieną aplaistyt
Kišom po kojom, skraidėm oru, kad nesusipjaustyt. Ėėė
Per ilgai jau gyvenu, kad viską prisimint
Mano dideliam džiaugsmui aš daugiau mylėjau nei nemylėjau
Mano dideliam skausmui daugiau skaudinau negu kentėjau. Ėėė
Būčiau kitas jei kas leistų pasirinkt
Kad ir kur dabar esi, aš tau dėkingas
Kad ir ką dabar veiki, buvau laimingas
Kad ir ką sugadinau aš atsiprašau, aš atsiprašau, aš atsiprašau
Aš niеko negirdžiu, arba žmonės per tyliai kalba
Nejaučiu ką mеs geriam, rūkom ar valgom. Ėėė
Tavo veidą tebeliečiu mintimis, mintimis
Aš nieko nematau, mano kūnas senas daros
Man sunku kvėpuot, per pasaulį mes kaip per karą ėėėjom
Skaldėm liūdesį ir laimę dalimis
Kad ir kur tu išėjai, aš tau dėkingas
Kad ir kur gyvenom mes, buvau laimingas
Kad ir kuo aš pavirtau, aš atsiprašau, aš atsiprašau
Su lietum išėjom į namus
Tada mes nė vienas neskubėjom
Ėėjom gatvėmis mes didelėm, pakeltom galvom
Ar tu prisimeni mus mėnesienoje tylius kaip sraigės?
Tu sakei, kol mes nejudam nieks nesibaigia, ėėėjo
Tavo veidą tebematau akim užmerktom
Kad ir kur dabar esi, aš tau dėkingas
Kad ir ką dabar veiki, buvau laimingas
Kad ir ką sugadinau aš atsiprašau, aš atsiprašau
Ir mūsų dideli norai. Prasigertum jei kiekvieną aplaistyt
Kišom po kojom, skraidėm oru, kad nesusipjaustyt. Ėėė
Per ilgai jau gyvenu, kad viską prisimint
Mano dideliam džiaugsmui aš daugiau mylėjau nei nemylėjau
Mano dideliam skausmui daugiau skaudinau negu kentėjau. Ėėė
Būčiau kitas jei kas leistų pasirinkt
Kad ir kur dabar esi, aš tau dėkingas
Kad ir ką dabar veiki, buvau laimingas
Kad ir ką sugadinau aš atsiprašau, aš atsiprašau, aš atsiprašau
Aš niеko negirdžiu, arba žmonės per tyliai kalba
Nejaučiu ką mеs geriam, rūkom ar valgom. Ėėė
Tavo veidą tebeliečiu mintimis, mintimis
Aš nieko nematau, mano kūnas senas daros
Man sunku kvėpuot, per pasaulį mes kaip per karą ėėėjom
Skaldėm liūdesį ir laimę dalimis
Kad ir kur tu išėjai, aš tau dėkingas
Kad ir kur gyvenom mes, buvau laimingas
Kad ir kuo aš pavirtau, aš atsiprašau, aš atsiprašau
No comments:
Post a Comment